Susisiekite su mumis ×
CAPTCHA Image
Oops, something went wrong! Check the fields. Thank you for your request. We will get in touch with you within 24 hours to offer you the best investment solutions in Lithuania! Continue browsing

Užsienio startuoliai ir talentai gelbėjami nuo biurokratijos

Startup visa Lithuania

Seimas pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kurios įteisina „Startuolių vizą“, o Lietuvos darbdaviams suteikia galimybę paprasčiau įdarbinti jiems reikalingus specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių.  Asociacijos INFOBALT, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir kitų partnerių inicijuotos įstatymo pataisos įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

„Prieš pusantrų metų priimtos pataisos įtvirtino tokias sąlygas, kurių nemaža dalis startuolių – inovatyvių, sparčiai augančių bendrovių – tiesiog negalėjo išpildyti. Pavyzdžiui, vadinamoji „trijų taisyklė“ reikalavo, kad bendrovėje dirbtų bent trys lietuviai arba šalyje nuolat gyvenantys užsieniečiai. Pradedančioms, perspektyvioms bendrovėms tai išpildyti sudėtinga: dalis tiesiog negalėjo tiek augti, kiti – dirbo su laisvai samdomais specialistais. Sukūrus atskirą procedūrą startuoliams ir atskyrus juos nuo kitų aplikantų, migracijos procedūros nebeturėtų būti kliūtis“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Įstatymo pataisos numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas 1 metams su galimybe jį pratęsti dar 1 metus. Po dvejų metų užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas teisėtos veiklos pagrindu. Startuolio viza bus išduodama per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba 1 mėnesį skubos tvarka.

Įtvirtindama „Startuolių vizą“ Lietuva prisijungia prie tokių valstybių kaip Olandija, Danija, Prancūzija bei Izraelis, įteisinusių tokią iniciatyvą pernai ir tampa pirmąja šį žingsnį žengusia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje.

Pataisos palengvins ir pavienių specialistų iš ne Europos Sąjungos šalių įdarbinimą Lietuvoje. Numatyta tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi bus išduodami greičiau, tai yra, per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų.

Asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ypač jaučiamas IT sektoriuje, todėl paprastesnis užsieniečių įdarbinimas sudarytų galimybes patenkinti nuolat augančią IT specialistų paklausą.

„Lietuvos IRT sektorius per metus įdarbina apie 1,5-2 tūkst. IT pakraipos specialistų. Tuo tarpu šalies aukštosios mokyklos į darbo rinką kasmet išleidžia apie 1 tūkst. informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo absolventų. Dalis studentų pasiūlymų įsidarbinti IRT įmonėse sulaukia dar 1-2 kurse, todėl studijų taip ir nebaigia. Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistema nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių IRT sektoriaus poreikių, o dabartinę padėtį būtina keisti kompleksinėmis priemonėmis. Tikiu, kad siūlomos pataisos yra išeitis iš susiklosčiusios situacijos, ilgainiui leisianti patenkinti IRT rinkos poreikius“, – teigia P. Vertelka.

Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinama, kad Lietuvoje studijuojantis užsienietis bus atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, leidžiant tokiam asmeniui dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, ir dirbti galės nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų, kaip buvo nustatyta iki šiol. Taip pat nebereikės laikyti darbo rinkos testo užsieniečiams, kurie studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą baigė Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Seimas pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kurios įteisina „Startuolių vizą“, o Lietuvos darbdaviams suteikia galimybę paprasčiau įdarbinti jiems reikalingus specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių.  Asociacijos INFOBALT, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir kitų partnerių inicijuotos įstatymo pataisos įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

„Prieš pusantrų metų priimtos pataisos įtvirtino tokias sąlygas, kurių nemaža dalis startuolių – inovatyvių, sparčiai augančių bendrovių – tiesiog negalėjo išpildyti. Pavyzdžiui, vadinamoji „trijų taisyklė“ reikalavo, kad bendrovėje dirbtų bent trys lietuviai arba šalyje nuolat gyvenantys užsieniečiai. Pradedančioms, perspektyvioms bendrovėms tai išpildyti sudėtinga: dalis tiesiog negalėjo tiek augti, kiti – dirbo su laisvai samdomais specialistais. Sukūrus atskirą procedūrą startuoliams ir atskyrus juos nuo kitų aplikantų, migracijos procedūros nebeturėtų būti kliūtis“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Įstatymo pataisos numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas 1 metams su galimybe jį pratęsti dar 1 metus. Po dvejų metų užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas teisėtos veiklos pagrindu. Startuolio viza bus išduodama per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba 1 mėnesį skubos tvarka.

Įtvirtindama „Startuolių vizą“ Lietuva prisijungia prie tokių valstybių kaip Olandija, Danija, Prancūzija bei Izraelis, įteisinusių tokią iniciatyvą pernai ir tampa pirmąja šį žingsnį žengusia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje.

Pataisos palengvins ir pavienių specialistų iš ne Europos Sąjungos šalių įdarbinimą Lietuvoje. Numatyta tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi bus išduodami greičiau, tai yra, per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų.

Asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ypač jaučiamas IT sektoriuje, todėl paprastesnis užsieniečių įdarbinimas sudarytų galimybes patenkinti nuolat augančią IT specialistų paklausą.

„Lietuvos IRT sektorius per metus įdarbina apie 1,5-2 tūkst. IT pakraipos specialistų. Tuo tarpu šalies aukštosios mokyklos į darbo rinką kasmet išleidžia apie 1 tūkst. informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo absolventų. Dalis studentų pasiūlymų įsidarbinti IRT įmonėse sulaukia dar 1-2 kurse, todėl studijų taip ir nebaigia. Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistema nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių IRT sektoriaus poreikių, o dabartinę padėtį būtina keisti kompleksinėmis priemonėmis. Tikiu, kad siūlomos pataisos yra išeitis iš susiklosčiusios situacijos, ilgainiui leisianti patenkinti IRT rinkos poreikius“, – teigia P. Vertelka.

Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinama, kad Lietuvoje studijuojantis užsienietis bus atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, leidžiant tokiam asmeniui dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, ir dirbti galės nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų, kaip buvo nustatyta iki šiol. Taip pat nebereikės laikyti darbo rinkos testo užsieniečiams, kurie studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą baigė Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.