Susisiekite su mumis ×
CAPTCHA Image
Oops, something went wrong! Check the fields. Thank you for your request. We will get in touch with you within 24 hours to offer you the best investment solutions in Lithuania! Continue browsing

Švedijos žiniasklaida: Lietuvos investicijų ekosistema palanki finansinių technologijų bendrovėms

Lietuva siekia tapti finansinių technologijų (angl. fintech) centru. Ir jai neblogai sekasi. Praeitais metai Vilniuje veiklą pradėjo net 10 finansinių technologijų startuolių. Šiuo metu stengiamasi pritraukti ir Švedijos investuotojus, kurie skatinami steigti įmones Lietuvoje. „Mes esame jauna ekonomika. Čia iš tikrųjų puiki aplinka inovatyvioms paslaugoms“, – sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Paskutinė pasaulio finansų krizė stipriai supurtė ir Lietuvos ekonomiką. Tačiau palengva šalis atsigauna ir šiuo metu gali pasidžiaugti ekonomikos augimu, kuris šiais metais turėtų pasiekti 3 proc. Šalies ekonomikos augimą pirmiausia skatina privataus vartojimo ir realiojo darbo užmokesčio augimas. Tiesioginės užsienio investicijos lemia naujų darbo vietų atsiradimą šalyje.

Švedija gana veiksmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Vyriausybės duomenimis, Švedija yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuva siekia pritraukti ir finansinių technologijų investuotojus iš Švedijos. „IBM Global Location Trends“ reitinguoja Lietuvą kaip šalį, kurioje palanki aplinka pasaulinio lygio investicijoms finansinių paslaugų srityje.

Lengviau gauti licenciją

„Realtid.se“ portalas gavo išskirtinį interviu su Mantu Katinu, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi. Šiuo metu „Investuok Lietuvoje“ aktyviai dirba reklamuodama Lietuvą kaip puikią šalį finansinėms technologijoms. Anot M. Katino, Lietuvos valstybė paspartino bankinės veiklos licencijos išdavimo procesą tam, kad padaugėtų startuolių ir kad į šalį būtų pritraukta daugiau užsienio kapitalo.

„Lietuvoje licencijos mokėjimo paslaugoms ir elektroninių valiutų operacijoms išduodamos vos per tris mėnesius. Tai yra nuo dviejų iki trijų kartų greičiau nei daugelyje kitų pasaulio šalių. Lietuvos centrinis bankas parengė „specialiąją“ bankininkystės licenciją, pagal kurią reikalaujama penkis kartus mažiau minimalaus kapitalo, palyginti su įprastomis banko licencijomis. Taip sukuriama puiki ekosistema finansinių technologijų startuoliams ir padedama šioms įmonėms sėkmingai plėtoti verslą visame pasaulyje“, – sakė M. Katinas per pokalbį su „Realtid.se“.

Mokėjimo sistema

Veiklą pradedančios įmonės, kurios įsikuria Lietuvoje, taip pat gali prisijungti prie SEPA-MMS mokėjimo sistemos, valdomos centrinio banko. Sistema leidžia banko klientams ir finansų įmonėms greitai atlikti pinigų pervedimus eurais už mažą kainą.

Paslauga SEPA-MMS yra dalis ES iniciatyvos, kuri vadinama SEPA. SEPA – tai bendra mokėjimų erdvė (angl. Single Payment Area). SEPA-MMS yra bendra mokėjimų erdvė euro zonoje. Šios paslaugos tikslas yra palengvinti privačių asmenų, įmonių ir vyriausybinių organizacijų vykdomus mokėjimus Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse ir palengvinti jų vykdomą verslą.

10 startuolių

M. Katinas mano, kad tokios investicijos kaip SEPA-MMS į Lietuvą iš įvairių užsienio šalių padėjo pritraukti daugiau finansinių technologijų įmonių.

„Praeitais metai Vilniaus mieste veiklą pradėjo 10 užsienio finansinių technologijų įmonių, iš kurių, pavyzdžiui, trys yra Izraelio įmonės ir viena Kinijos įmonė. Kiek anksčiau Lietuvos sostinėje „Barclays“ atidarė informacinių technologijų (IT) centrą“, – sako jis.

Kuo Lietuvos finansinių technologijų įmonės skiriasi nuo Švedijos įmonių?

„Švedija turi stiprią inovacijų kultūrą. Čia dirba daug vietos finansinių technologijų įmonių, kurios į šalį pritraukia užsienio kapitalą. Tuo tarpu Lietuva pritraukia užsienio finansų įmones. Mes esame jauna ekonomika ir bandome sukurti gerą aplinką inovatyvioms paslaugoms“, – mintimis dalijasi M. Katinas.

„Barclays“ veikla Vilniuje

„Barclays“ ir „Danske Bank“ Lietuvoje įkūrė didžiausias „IT laboratorijas“, kur plėtojamos ir tobulinamos finansinės technologijos. Agentūra „Investuok Lietuvoje“, kurios generalinis direktorius yra M. Katinas, lankosi technologijų centruose Londone, Tel Avive ir kitur tam, kad geriau paaiškintų Lietuvos vaidmenį globalaus finansinių technologijų sektoriaus ekosistemoje.

„Lietuva taip pat turi neįtikėtinai daug talentų, finansų ir IT srityse. Jie sukuria aukščiausios kokybės pasaulinio lygio produktus. Vilniuje savo biurus turi „Barclays“, „Nasdaq“ ir „Western Union“, taip pat didžiausi Skandinavijos bankai SEB ir „Swedbank“, – teigia Mantas Katinas.

Ką Jūs manote apie finansinių technologijų sektoriaus plėtrą ateityje?

„Per pastaruosius 10–15 metų finansų sektorius, kaip ir telekomunikacijų sektorius, išgyvena didelius pokyčius. „Peer-to-peer“ įmonės taps nepakeičiamomis lyderėmis paskolų be garantijos rinkose, o „Google“ ir „Facebook“ tikriausiai pasiūlys geriausias vartojimo platformas ir sukaups gigantiškus duomenų kiekius“, – sako jis.

Didelis susidomėjimas Švedija

Švedijos įmonės dominuoja keliose Lietuvos pramonės šakose – įskaitant ir telekomunikacijų bendroves „TeliaSonera“ ir „Comviq“.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonei, nes čia gaminami produktai IKEA. Be to, Švedijos bankai SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“ sudaro pusę Lietuvos bankų sektoriaus.

Švedijos prekės ženklas yra gana stiprus. Be to, pastebimas didelis susidomėjimas Švedijos visuomene ir kultūra.

Gana aktyviai vyksta studentų mainai. Apie 300 Lietuvos studentų studijuoja Švedijos universitetuose ir beveik 100 Švedijos studentų studijuoti Lietuvos universitetuose. Švedų kalbos studijos vykdomos trijuose Lietuvos universitetuose.

Šaltinis: Realtid.se

Lietuva siekia tapti finansinių technologijų (angl. fintech) centru. Ir jai neblogai sekasi. Praeitais metai Vilniuje veiklą pradėjo net 10 finansinių technologijų startuolių. Šiuo metu stengiamasi pritraukti ir Švedijos investuotojus, kurie skatinami steigti įmones Lietuvoje. „Mes esame jauna ekonomika. Čia iš tikrųjų puiki aplinka inovatyvioms paslaugoms“, – sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Paskutinė pasaulio finansų krizė stipriai supurtė ir Lietuvos ekonomiką. Tačiau palengva šalis atsigauna ir šiuo metu gali pasidžiaugti ekonomikos augimu, kuris šiais metais turėtų pasiekti 3 proc. Šalies ekonomikos augimą pirmiausia skatina privataus vartojimo ir realiojo darbo užmokesčio augimas. Tiesioginės užsienio investicijos lemia naujų darbo vietų atsiradimą šalyje.

Švedija gana veiksmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Vyriausybės duomenimis, Švedija yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuva siekia pritraukti ir finansinių technologijų investuotojus iš Švedijos. „IBM Global Location Trends“ reitinguoja Lietuvą kaip šalį, kurioje palanki aplinka pasaulinio lygio investicijoms finansinių paslaugų srityje.

Lengviau gauti licenciją

„Realtid.se“ portalas gavo išskirtinį interviu su Mantu Katinu, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi. Šiuo metu „Investuok Lietuvoje“ aktyviai dirba reklamuodama Lietuvą kaip puikią šalį finansinėms technologijoms. Anot M. Katino, Lietuvos valstybė paspartino bankinės veiklos licencijos išdavimo procesą tam, kad padaugėtų startuolių ir kad į šalį būtų pritraukta daugiau užsienio kapitalo.

„Lietuvoje licencijos mokėjimo paslaugoms ir elektroninių valiutų operacijoms išduodamos vos per tris mėnesius. Tai yra nuo dviejų iki trijų kartų greičiau nei daugelyje kitų pasaulio šalių. Lietuvos centrinis bankas parengė „specialiąją“ bankininkystės licenciją, pagal kurią reikalaujama penkis kartus mažiau minimalaus kapitalo, palyginti su įprastomis banko licencijomis. Taip sukuriama puiki ekosistema finansinių technologijų startuoliams ir padedama šioms įmonėms sėkmingai plėtoti verslą visame pasaulyje“, – sakė M. Katinas per pokalbį su „Realtid.se“.

Mokėjimo sistema

Veiklą pradedančios įmonės, kurios įsikuria Lietuvoje, taip pat gali prisijungti prie SEPA-MMS mokėjimo sistemos, valdomos centrinio banko. Sistema leidžia banko klientams ir finansų įmonėms greitai atlikti pinigų pervedimus eurais už mažą kainą.

Paslauga SEPA-MMS yra dalis ES iniciatyvos, kuri vadinama SEPA. SEPA – tai bendra mokėjimų erdvė (angl. Single Payment Area). SEPA-MMS yra bendra mokėjimų erdvė euro zonoje. Šios paslaugos tikslas yra palengvinti privačių asmenų, įmonių ir vyriausybinių organizacijų vykdomus mokėjimus Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse ir palengvinti jų vykdomą verslą.

10 startuolių

M. Katinas mano, kad tokios investicijos kaip SEPA-MMS į Lietuvą iš įvairių užsienio šalių padėjo pritraukti daugiau finansinių technologijų įmonių.

„Praeitais metai Vilniaus mieste veiklą pradėjo 10 užsienio finansinių technologijų įmonių, iš kurių, pavyzdžiui, trys yra Izraelio įmonės ir viena Kinijos įmonė. Kiek anksčiau Lietuvos sostinėje „Barclays“ atidarė informacinių technologijų (IT) centrą“, – sako jis.

Kuo Lietuvos finansinių technologijų įmonės skiriasi nuo Švedijos įmonių?

„Švedija turi stiprią inovacijų kultūrą. Čia dirba daug vietos finansinių technologijų įmonių, kurios į šalį pritraukia užsienio kapitalą. Tuo tarpu Lietuva pritraukia užsienio finansų įmones. Mes esame jauna ekonomika ir bandome sukurti gerą aplinką inovatyvioms paslaugoms“, – mintimis dalijasi M. Katinas.

„Barclays“ veikla Vilniuje

„Barclays“ ir „Danske Bank“ Lietuvoje įkūrė didžiausias „IT laboratorijas“, kur plėtojamos ir tobulinamos finansinės technologijos. Agentūra „Investuok Lietuvoje“, kurios generalinis direktorius yra M. Katinas, lankosi technologijų centruose Londone, Tel Avive ir kitur tam, kad geriau paaiškintų Lietuvos vaidmenį globalaus finansinių technologijų sektoriaus ekosistemoje.

„Lietuva taip pat turi neįtikėtinai daug talentų, finansų ir IT srityse. Jie sukuria aukščiausios kokybės pasaulinio lygio produktus. Vilniuje savo biurus turi „Barclays“, „Nasdaq“ ir „Western Union“, taip pat didžiausi Skandinavijos bankai SEB ir „Swedbank“, – teigia Mantas Katinas.

Ką Jūs manote apie finansinių technologijų sektoriaus plėtrą ateityje?

„Per pastaruosius 10–15 metų finansų sektorius, kaip ir telekomunikacijų sektorius, išgyvena didelius pokyčius. „Peer-to-peer“ įmonės taps nepakeičiamomis lyderėmis paskolų be garantijos rinkose, o „Google“ ir „Facebook“ tikriausiai pasiūlys geriausias vartojimo platformas ir sukaups gigantiškus duomenų kiekius“, – sako jis.

Didelis susidomėjimas Švedija

Švedijos įmonės dominuoja keliose Lietuvos pramonės šakose – įskaitant ir telekomunikacijų bendroves „TeliaSonera“ ir „Comviq“.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonei, nes čia gaminami produktai IKEA. Be to, Švedijos bankai SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“ sudaro pusę Lietuvos bankų sektoriaus.

Švedijos prekės ženklas yra gana stiprus. Be to, pastebimas didelis susidomėjimas Švedijos visuomene ir kultūra.

Gana aktyviai vyksta studentų mainai. Apie 300 Lietuvos studentų studijuoja Švedijos universitetuose ir beveik 100 Švedijos studentų studijuoti Lietuvos universitetuose. Švedų kalbos studijos vykdomos trijuose Lietuvos universitetuose.

Šaltinis: Realtid.se