Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos būtinybė. LR Vyriausybės priimtoje koncepcijoje integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Vyriausybė patvirtino penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Nemuno“, „Santakos“, „Santaros“, „Saulėtekio“ bei Klaipėdos jūrinio slėnių – plėtros programas. Koncepcijos įgyvendinimo laikotarpis – 2007-2013 metai. Lietuva skirs apie 1 mlrd. litų ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos mokslo slėnių plėtrai.

Saulėtekio slėnis

 Saulėtekio slėnio mokslinių tyrimų kryptys: lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininkių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija.

Slėnio iniciatoriai: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Fizikos institutas, VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, VšĮ  „Saulėtekio slėnis“, VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“, Lazerių ir šviesos mokslų technologijų asociacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Žinių ekonomikos forumas, VšĮ „Intechcentras“.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras, VU Lazerinių tyrimų centro (LTC) plėtra, VGTU Civilinės inžinerijos centras, Mokslo ir technologijų parko plėtra. Tyrėjų skaičius – apie 750.

Santaros slėnis

Santaros slėnyje Vilniuje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologijos; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos.

Slėnio iniciatoriai: VU, VGTU, Biochemijos institutas, Biotechnologijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, VU ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Fermentas“, UAB „Sicor Biotech“, UAB „Teltonika“, Farmacinės pramonės įmonių asociacija.

Pagrindiniai projektai: Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijjų atviros prieigos centras, IKT technologijų parkas ir BIO technologijų parkas. Tyrėjų skaičius - apie 600.

Santakos slėnis

Santakos slėnyje Kaune planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: darnioji chemija; mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika; informacinės ir telekomunikacijų technologijos.

Slėnio iniciatoriai: Kauno technologijos universitetas (KTU), Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, UAB koncernas „Achemos grupė“, AB „Kauno tiltai“, UAB „MG Baltic Investment“, UAB „Arvi“ ir ko.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinis atviros prieigos centras, Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, Ateities energetikos technologijų mokslo centras, Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus bei eksperimentinės plėtros bazė. Tyrėjų skaičius - apie 470.

Nemuno slėnis

Nemuno slėnyje Kaune planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas.

Slėnio iniciatoriai: Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, KTU Maisto institutas, UAB „Arvi“ ir ko, UAB koncernas „Achemos grupė“, UAB „Kauno grūdai“, UAB „Utenos mėsa“ ir kiti privatūs partneriai.

Pagrindiniai projektai: Žemės ir miškų jungtinis tyrimų centras, LŽŪU ir LVA centrai, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras. Tyrėjų skaičius - apie 600.

Baltijos slėnis

Baltijos slėnyje Klaipėdoje planuojamos vystyti mokslinių tyrimų kryptys: jūros aplinka; jūros technologijos.

Slėnio iniciatoriai: Klaipėdos universitetas, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, VU Ekologijos institutas, Botanikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, verslo įmonių asociacijos, užsienio partneriai.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centras, Jūrinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai. Tyrėjų skaičius - apie 110.