Lietuva yra pačioje 3 milžiniškų rinkų kryžkelėje: tai įprastos ES rinkos (Vakarų Europos ir Šiaurės šalių) pradinis taškas ir Rytų šalių rinka (Rusija ir Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS).

ES pripažįsta Lietuvą kaip vieną prioritetinių ES transporto centrų. Lietuvoje įsikūrusios įmonės naudoja šalies infrastruktūrą, aptarnaudamos savo užsakovus ES ir už jos ribų.

Išvystytas  geležinkelio tinklas

Lietuvos geležinkelio susisiekimo sektorius teikia veiksmingas keleivių ir krovinių vežimo tolimaisiais maršrutais paslaugas. Per metus geležinkeliais pervežama apie 50 mln. tonų krovinių ir 7 mln. keleivių. Tiesioginiai geležinkelio maršrutai jungia Lietuvą su Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Šalis priklauso žemyninio TRASECA geležinkelio tinklui, kuris leidžia lengvai pervežti krovinius iš Lietuvos į Azijos šalis, tarp jų – ir Kiniją.

Lietuva siūlo maršrutinio traukinio „Viking“, jungiančio Juodąją ir Baltijos jūras (traukinys išvyksta iš Iljičiovsko jūrų uosto, važiuoja per Kijevą, Minską, Vilnių ir pasiekia Klaipėdą per 55 valandas (1734 km)), paslaugas.

2011 m. lapkritį Lietuvą pasiekė pirmasis, analogijų neturintis Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis konteinerinis traukinys „Saulė“, startavęs Kinijoje. Ši nauja traukinio linija į Europą ženkliai sutrumpins prekių transportavimo laiką. Jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka 40 dienų. Konteinerinis traukinys „Saulė“ iš Kinijos Lietuvą (9 283 km maršrutą) pasiekia per 10 dienų. Sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis bei pigesnis būdas už jūrinį prekių gabenimą.

Geriausi keliai regione

Nors ir būdama maža šalis Lietuva gali pasigirti 21 000 kilometro ilgio kelių sistema, kuri yra žinoma kaip geriausia visame regione. Lietuva yra įsipareigojusi investuoti 145 milijonus eurų į tarptautinę automagistralę „Via Baltica“ ir 100 milijonų eurų į keturis viešuosius logistikos centrus.

Neužšąlantis jūrų uostas Klaipėdoje

Labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas. Jame dirba 17 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiačių visas su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusias paslaugas. Uostas dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ištisus metus, ir visiškai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS) reikalavimus. 

Klaipėdos uoste perkraunama apie 40 milijonų tonų krovinių per metus. Tai daugiau nei Rygoje, Taline ar Ventspilyje.

Tarptautiniai oro uostai

Keturi strategiškai išsidėstę tarptautiniai oro uostai yra Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose. Jie siūlo puikias paslaugas keleiviams ir perveža krovinius. Turintis ilgiausią kilimo ir tūpimo taką (3500 metrų) Šiaulių oro uostas organizuoja orlaivių krovinių saugojimą, orlaivių pakrovimą/iškrovimą.

Sandėliavimo patalpos

Lietuvoje yra apie 700 000 m² sandėliavimo patalpų. Daugiausia naujų ir šiuolaikiškų sandėlių yra šalies sostinėje Vilniuje (maždaug 334 000 m²), Kaunas yra antroje vietoje (maždaug 184 000 m²), o Klaipėda – trečioje (123 000 m²).

Sėkmės istorijos: DSV, DB Schenker, DFDS, DHL ir kt. Daugiau sėkmės istorijų.