Baltijos jūros regiono dalis ir milžiniškų rinkų kryžkelė

Lietuva yra puikioje geografinėje padėtyje – Baltijos jūros regiono dalis (sukurianti pusę Baltijos šalių BVP) milžiniškų rinkų kryžkelėje. Iš Lietuvos nesunkiai pasiekiamos ir Rytų, ir Vakarų rinkos bei Šiaurės valstybės. Kaimynės – Baltijos jūros regiono valstybės, Rusija – svarbiausios verslo partnerės, su kuriomis Lietuva palaiko glaudžius verslo ryšius. Prekyba su kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis siekia beveik 70 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos; beveik 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje taip pat yra iš Baltijos jūros regiono valstybių.

Transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų susikirtimo taškas

Lietuva - transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Šalį kerta du tarptautiniai transporto koridoriai (I ir IX) bei jų atšakos (IA, IXB ir IXD).

80 proc. Europos krovinių transportuojama tarptautiniais transporto koridoriais, einančiais per Lietuvą. Šalyje yra geriausias regione kelių ir greitkelių tinklas. Lietuvoje planuojami 4 tarptautinės reikšmės logistikos centrai.

Klaipėdos jūrų uostas - labiausiai į šiaurę nutolęs vienintelis neužšąlantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas, konteinerių perkrovimo lyderis tarp kaimyninių uostų. Palyginti su kaimyniniais uostais, Klaipėdos uostas turi plačiausią laivybos kelių tinklą, jungiantį jį su kitais jūrų uostais - per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Uostas kasmet sulaukia apie 7000 laivų, perkrauna apie 40 milijonų tonų krovinių.

Tiesioginiais skrydžiais daugumą Europos miestų galima pasiekti per keturis tarptautinius oro uostus, įsikūrusius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose bei Palangoje.

Lietuvos geležinkelio susisiekimo sektorius teikia veiksmingas keleivių ir krovinių vežimo tolimaisiais maršrutais paslaugas. Per metus geležinkeliais pervežama apie 50 mln. tonų krovinių ir 7 mln. keleivių. Tiesioginiai geležinkelio maršrutai jungia Lietuvą su Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Šalis priklauso žemyninio TRASECA geležinkelio tinklui, kuris leidžia lengvai pervežti krovinius iš Lietuvos į Azijos šalis, tarp jų – ir Kiniją. 

Lietuva siūlo maršrutinio traukinio „Viking“, jungiančio Juodąją ir Baltijos jūras (traukinys išvyksta iš Iljičiovsko jūrų uosto, važiuoja per Kijevą, Minską, Vilnių ir pasiekia Klaipėdą per 55 valandas (1734 km)), paslaugas.

2011 m. lapkritį Lietuvą pasiekė pirmasis, analogijų neturintis Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis konteinerinis traukinys „Saulė“, startavęs Kinijoje. Ši nauja traukinio linija į Europą ženkliai sutrumpins prekių transportavimo laiką. Jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka 40 dienų. Konteinerinis traukinys „Saulė“ iš Kinijos Lietuvą (9 283 km maršrutą) pasiekia per 10 dienų. Sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis bei pigesnis būdas už jūrinį prekių gabenimą.