Lietuviai yra vieni labiausiai išsilavinusių žmonių Europos Sąjungoje. Daugiau nei 90 proc. 25-64 amžiaus žmonių turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą (ES-27 vidurkis yra apie 70 proc.). Kadangi 46% (25-34 metų) gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, Lietuvos darbo jėga yra viena geriausiai išsilavinusių visoje Europos Sąjungoje. Kiekvienais metais darbo rinką papildo daugiau nei 40 000 kelias užsienio kalbas mokančių absolventų. Dar 200 000 studentų rengiami 23 šalies universitetuose ir 23 kolegijose. 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas yra seniausia aukštoji mokykla Rytų ir Vidurio Europoje. Kauno technikos universitetas yra didžiausias technikos universitetas Šiaurės Rytų Europos regione.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Daugiakalbiai

Lietuva yra tarp penkių ES valstybių narių, turinčių daugiausia gyventojų, kalbančių bent viena užsienio kalba (dažniausiai anglų, rusų ir lenkų). 90 proc. lietuvių galėtų dalyvauti pokalbyje kita kalba nei jų gimtoji kalba (ES-25 vidurkis yra tik 50 proc.). 50 proc. gyventojų kalba dviem užsienio kalbomis. 90 proc. lietuvių moka kalbėti rusiškai, beveik 40 proc. angliškai ir apie 20 proc. žino vokiečių kalbą (Eurostat).

Du Lietuvos universitetai turi specialiąsias skandinavų kalbų mokymo programas, taip pat rengiami specialūs 3-5 mėnesių norvegų, danų ir švedų kalbos kursai specialistams, dirbantiems Lietuvoje veikiančiose tarptautinėse kompanijose, kaip CSC, Lindorff Group, Unicall, Runway International ir kt. Šių įmonių darbuotojai aptarnauja Šiaurės Europos bei kitų pasaulio šalių klientus.

Lietuviai yra pasaulinės reikšmės inovacijų autoriai

Pritaikius erdvėlaivių pramonėje naudojamas technologijas, lietuviai sukūrė iQube 3D ortopedinį skenerį, kuris per 3 sekundes pateikia itin tikslius spalvotus skanuojamos pėdos 3D vaizdus.

Lietuvos mokslininkų sukurtas lazeris 2011 metais pripažintas geriausiu moksliniu lazeriu prestižiniuose pasauliniuose Prism apdovanojimuose.

Taip pat Lietuvos mokslininkai ir vaistų gamintojai pasaulinei rinkai pristatė naują vaistą nuo vėžio, kuris savo efektyvumu nenusileidžia analogiškiems iki šiol pasaulyje naudotiems vaistams, bet yra apie 30 proc. pigesnis.

Lietuvių pavardės vis dažniau minimos ir kalbant apie informacinių technologijų bei telekomunikacijų plėtotę bei tendencijas. Štai 2011 m.  vienas pasaulio įtakingiausių verslo žurnalų „Wall Street Journal Europe“ pripažino lietuvį Ilja Laurs Europos technologijų lyderiu. Taip pat tais pačiais metais Pasaulio Ekonomikos Forumas suteikė jam technologijos pionieriaus 2011 titulą, o telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderis „Informa Telecoms & Media“ I. Laurs pripažino vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų.
Iljos Laurs įkurta ir vadovaujama Lietuvos bendrovė „GetJar" pirmoji pasaulyje pradėjo teikti daugiaplatformes mobiliąsias programas (aplikacijas). Žurnalas „Time“ kompanijos „Getjar“ sukurtą aplikacijų platinimo platformą pripažino vienu iš 10-ties naujų projektų, darančių poveikį verslui, ekonomikai bei visuomenei visame pasaulyje. Įmonė skaičiuoja daugiau kaip 1 mlrd. aplikacijų parsisiuntimų - daugiau už „Nokia", „Microsoft", „Samsung", „LG" ir mažiau tik už „Apple".

Lietuvos mokslininkai kviečiami dirbti užsienio mokslo centruose ir tyrimų laboratorijose. Pavyzdžiui, 2011 m. IBM ir Ciuricho (Šveicarija) federalinis technologijų institutas – svarbiausias mokslo ir inžinerijos universitetas Europoje – įdarbino grupę Lietuvos mokslininkų dirbti naujai įkurtame nanotechnologijų centre Ciuriche. IBM bendradarbiauja su Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkais. Lietuvos mokslininkai dirba integruotos fotonikos ir naujųjų fotonininių medžiagų srityse, siekdami sukurti greitesnius kompiuterius, tobulesnius įrengimus saulės energijai ir nanomodeliavimu grindžiamas apsaugos sistemas, naudojamas pažangiose klastojimą užkardinančias technologijose.
Be to, su Lietuvos mokslininkais bendradarbiauja ir tyrėjai iš IBM centro Haifoje, Izraelyje, vykdant įvairius projektus sveikatos apsaugos srityje, kuriais siekiama tiksliau diagnozuoti ir geriau gydyti gyvybei pavojingas ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas.
2011 m. Lietuvoje viešėję NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija JAV) specialistai teigė, kad Lietuvoje esama tokių mokslo sričių, kurios yra vienos pažangiausių pasaulyje. NASA ketina bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais ir verslininkais pjezomechanikos ir lazerių srityse.
Lietuviams suprantamas ir artimas tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrų mentalitetas. Šią ypatybę/gebėjimą lėmė unikali šalies geografinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų rinkų bei istoriškai susiformavusios bendradarbiavimo tradicijos.  Rytų rinkose lietuviai vertinami kaip turintys ryšių bei pažįstantys Vakarų Europos verslo kultūrą, o Vakarų rinkose – už Rytų rinkų ypatybių žinias.